„Melitta“ – apie moterį, kuri norėjo gerti gerą kavą

Jau daugelį metų rašydamas įvairių prekės ženklų istorijas, vis norėjau atrasti kokią nors visiems gerai pažįstamą pasaulinę kompaniją, kurią būtų įkūrusi moteris. Pirmoji tokia buvo, žinoma, „Estee Lauder“. O antrą radau visai neseniai, tai – „Melitta“.

„Melitta Group“ yra viena didžiausių Europoje kavos ir jos gamybos įrangos (buitinių, profesionalių ir pramoninių kavos aparatų) bei namų apyvokos reikmenų gamintoja, kurios metinė apyvarta siekia 1,3 milijardo eurų. Nuo šios kompanijos prasidėjo kadaise mums taip gerai pažįstamų ir įprastų popierinių kavos filtrų istorija, kurių pagrindu „Melitta“ išaugo į milžinišką pramoninį konglomeratą, ištobulinusį kavos gamybą iki šiandieninių aukštumų.

O viskas prasidėjo labai buitiškai... Ir labai seniai – prieš 112 metų.

Kas gali būti maloniau už šviežios kavos puodelį, pradedantį gaivų rytą? Vokietijos pietryčių mieste Drezdene gyvenanti namų šeimininkė Amalie Auguste Melitta Benz (1873-1950) taip pat dievino kavą ir kiekvieną rytą pradėdavo su ja. Vienok ją, kaip ir daugelį tuometinių XX amžiaus pradžios žmonių erzino tai, kad paskutiniame kavos puodelio gurkšnyje tirščių būdavo daugiau nei pačios kavos. Tuo metu egzistuojantys porcelianiniai kavos ir arbatos sieteliai problemos išspręsti neįstengė – jų skylutės buvo arba pernelyg didelės ir nesulaikančios visų tirščių, arba pernelyg siauros, ir, kol kava išbėgdavo iš kavinuko į puodelį, tiesiog ataušdavo.

Būtent Melittai Benz galiausiai į galvą šovė idėja, kaip pagaliau atskirti kavos tirščius nuo gėrimo. Ji varinio puodo dugne vinimi prakalė keletą skylių, kurias uždengė sugeriamojo popieriaus lapu, kuri tiesiog ištraukė iš savo sūnaus mokyklinio sąsiuvinio – ir taip gimė pirmasis pasaulyje kavos filtras. Ėjo 1908 metai.

Melitta Benz iš tiesų nebuvo svetima popieriui – ji gimė knygų leidėjo šeimoje. Sugeriamasis popierius išties neplyšdamas sulaikė kavos tirščius, leisdamas skysčiui lengvai ištekėti į puodelį. Ji greitai nupiešė metalinio dangtelio su skylutėmis dugne, iš vidaus uždengiamomis popieriumi ir galimą uždėti ant bet kurio puodelio viršaus eskizą ir įsigijo šiam paprastam savo išradimui patentą, išduotą kaip „filtruojančiam įrenginiui su popieriumi“. Tokio dangtelio piešinį ji parodė kaimynystėje gyvenančiam kalviui, aptarė jo gamybos procesą ir po šešių mėnesių kartu su savo vyru, universalinės parduotuvės darbuotoju, sumokėję 72 pfeningius, Drezdene įregistravo kompaniją „M.Bentz“.

Pirmoji metalinių dangtelių-filtrų gamykla buvo įrengta pačių Bentzų namuose – 8 kvadratinių metrų kambarėlyje. Abu sūnūs moksleiviai rūpinosi sugeriamojo popieriaus tiekimu, Melitta juos karpė į apvalius apskritimus, kalvis kaimynas nepakeldamas galvos kalė skylėtus dangtelius, o vyras pro buto langą demonstravo praeiviams, kaip veikia toks popierinių filtrų laikiklis. Iš pradžių jie buvo gaminami iš ketaus, tada geležies, vėliau iš aliuminio ir keramikos – ir buvo vis dailinami, kol tapo tikrais savo laikmečio meno ir dizaino kūriniais.

1909 metais Leipcige vykusioje pramonės pasiekimų mugėje Melitta Bentz pardavė net 1200 naujo pavyzdžio filtrų, o netrukus jos išrastas filtravimo dangtelis pelnė du aukso medalius Vokietijos pramonės parodose. Užsakymai tokiems filtrams paplūdo iš visos šalies, ir verslas įsisiūbavo.

Tačiau staigiai pakilęs verslas taip pat staigiai ir sustojo – Europos vyrai pradėjo Pirmąjį pasaulinį karą. Vokietijos vyriausybė apribojo popieriaus gamybos apimtis, o dėl blokados į šalį išvis nutrūko kavos importas – ją pakeitė įvairūs surogatai, kurių skonio negalėjo pagerinti joks filtras pasaulyje. Tiesą sakant, pablogėjo ir pačių filtrų laikiklių kokybė: jų korpuso nebebuvo gaminamas iš aliuminio – visas šis šalies metalas buvo rekvizuojamas karinių dirižablių „Zeppelin“ ir karo lėktuvų gamybai. Teko naudoti emaliuotą plieną, kuris greitai rūdijo. Kad problemų maža nepasirodytų, dar ir Melittos Bentz vyras ir sūnus išėjo į karą, ir jai su likusiu sūnumi bei dukra teko verstis pardavinėjant kartonines dėžes.

Pasibaigus karui, Melittos verslas atsigavo – gyvieji norėjo švęsti gyvenimo šventę, ir restoranai bei kavinės klestėjo. Nors Melittos sūnus iš karo grįžo sunkiai sužeistas, tačiau visa Bentzų šeima vėl stojo prie darbų. 1923 metais kompanija persivadino „Bentz & Sohn“, abu sūnūs jau ruošėsi perimti verslą iš senstančių tėvų, ir filtrai pradėti eksportuoti į užsienį – Šveicariją ir Čekoslovakiją. O 1925 metais, atsiradus ir pirmiesiems „Melittos“ filtrų kopijuotojams, Bentzų kompanija pradėjo pakuoti savo gaminius į iki šių laikų išlikusią firminių spalvų – raudonos ir žalios pakuotę.

1928 metais kompanijos būstinė persikėlė į Mindeno miestą Vakarų Vokietijoje, kur yra įsikūrusi ir dabar. 1932 metais Melittai ir jos vyrui nusišalinus nuo aktyvios veiklos ir perdavus verslą savo sūnums, kompanija buvo pervadinta „Melitta“ – su tokiu vardu pradėta verslo plėtra po vis pasaulį. O 1937 metais rinkai buvo pristatyta jau ir mums pažįstama naujovė – konusinės formos popieriniai filtrai, pakeitę plokščius apskritimus.

Artėjant Antrajam pasauliniam karui, „Melittai“ prasidėjo sunkūs laikai – besiruošiančioje karui Vokietijoje buvo ribojamas filtrų gamybai reikalingų žaliavų importas, visų pirma, kavos. 1942 metais filtrų gamyba išvis buvo nutraukta, nes vyriausybė vėl rekvizavo visą popieriaus gamybą, ir „Melitta“ gamyklų patalpos buvo perduotos kitoms kompanijoms, gaminančioms produkciją karo reikmėms, o didžiausioje firmos gamykloje buvo gaminami kareivių diržai ir valgymo reikmenys.

Nors per karą „Melitta“ gamyklos ir nebuvo subombarduotos, tačiau po karo amerikiečių karinė administracija jas konfiskavo ir grąžino teisėtiems savininkams tik po 12 metų. Tačiau pasiryžimo atgaivinti verslą tai nesustabdė – įkūrėjų sūnūs organizavo filtrų gamybą visur, kur papuola – geležinkelių depuose, sandėliuose, netgi kavinėse ir baruose. Iki 1950 metais kompanija atgavo savo prieškarines gamybos apimtis, o pastačius naują modernią kavos filtrų gamyklą, pradėjo sparčiai augti. „Melitta“ taip pat pirmoji Vokietijoje išbandė naują ir pasiteisinusį prekybos principą – nemokamą filtrų laikiklių pabandymą keturioms savaitėms (o kartu ir įsipareigojimą po to jį pirkti arba grąžinti) – iš tokių pasiūlymų vos 2 procentai po pabandymo buvo grąžinama atgal.

1960 metais „Melitta“ išplėtė savo kavos ir arbatos reikmenų asortimentą – pradėti gaminti biskvitai ir vafliai, saldumynai ir sultys (šiuo metu „Melitta“ vado dalį Jums gerai pažįstamas „Granini“ sultis gaminančios kompanijos dalį), porcelianiniai servizai ir netgi cigarai, kuriuos tuometinis kompanijos vadovas Horstas Bentzas laikė „pilnai sukomplektuoto stalo elementais“. 1962 metais pasirodė pirmoji „Melitta“ malta kava vakuuminėje pakuotėje – ir tai buvo nuosava kava! Įsigijus kavos plantacijas Brazilijoje, „Melitta“ keleriems metams tapo didžiausia Europoje kavos tiekėja (šiuo metu ji yra antra). 1963 metais kompanija pradėjo gaminti ir aliumininę foliją maistui suvynioti.

1965 metais – plastikinius maišelius šaldytuvams ir šaldikliams, žinoma, neapleisdama ir kavos filtrų, kurių per mėnesį buvo pagaminama apie pusę milijono. 1965 metais pasirodė pirmasis „Melitta“ automatinis kavos aparatas, galintis vienu metu išvirti kavos net aštuoniems puodeliams – tais laikais tai buvo tikras technikos stebuklas. Filtruotos kavos, be tirščių, beje! Pradėta ir naujo tipo namų apyvokos reikmenų gamyba – nuo kempinėlių indams plauti iki stacionarių dulkių surinktuvų. 1971 metais „Melitta“ pradėjo maišelių dulkių siurbliams gamybą. Rodės, „Melitta“ kompanija, niekada neužmiršdama savo įkūrėjos „profesijos“ tarsi stengiasi užvaldyti visas namų šeimininkių darbo nišas.

Devintajame dešimtmetyje „Melitta“ verslas buvo reorganizuotas ir konsoliduotas. Atsisakyta saldumynų, porcelianinių kavos servizų ir, galų gale, cigarų gamybos, „Melitta“ prekės ženklas buvo sutelktas tik kavos ir jos reikmenų gamybai. 1987 metais kitų kompanijos prekių kategorijų padaliniai buvo performuoti į kitus prekės ženklus – tokius, kaip „Toppits“ (šuo metu skirtą maisto pakuočių gamybai), „Swirl“ (šiuo ženklu žymimi dulkių siurblių maišeliai), „Cilia“ (arbatos gamybos reikmenys) ir „Aclimat“ (oro valymo įranga).

Šiuo metu buitiniai pilnai automatiniai Melitta kavos aparatai yra gaminami Portugalijoje, o profesionalioji kavos gamybos įranga – Šveicarijoje. „Melitta“ kavos aparatus naudoja ne tik milijonai gerų žmonių, bet ir tokios kompanijos kaip IKEA ir „McDonald‘s“, viešbučiai „Radisson“ ir „Hyatt“, Hitrou oro uostas ir t.t „Melitta“ taip pat yra oficiali „Manchester United“ futbolo klubo partnerė, gaminanti kavos aparatus, pakuotes ir puodelius, papuoštus klubo simbolika.

Šis tekstas – ištrauka iš G. Drukteinio knygos „Žmonės ir kompanijos: 50 sėkmės istorijų“.